Lapkričio 16 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete vykusios konferencijos „Viena sveikata – galimybė išsaugoti antimikrobinių vaistų efektyvumą ateities kartoms“ metu apdovanotos aktyviausios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, visuomenės sveikatos biurai ir atskiri specialistai, kurių indėlis valdant antimikrobinį atsparumą pripažintas didžiausiu.
Higienos instituto padėka už aktyvią veiklą sprendžiant antimikrobinio atsparumo problemą ir geriausius pasiekimus tarp Šiaulių apskrities ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų įteikta ir VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui.
Džiaugiamės, kad įstaiga buvo išrinkta kaip viena iš geriausius rezultatus pasiekusių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų Šiaulių apskrityje. Šis apdovanojimas yra įvertinimas ir tuo pačiu atsakomybė nenustoti dirbti šioje srityje ir siekti dar geresnių rezultatų, taikant racionalų gydymą antibiotikais.
Apdovanojimą renginyje atsiėmė įstaigos direktorė – Vaiva Krasauskaitė.
Kas yra antimikrobinis atsparumas?
Antimikrobinis atsparumas atsiranda tuomet, kai bakterijos, virusai, grybai ir parazitai nuolat besikeisdami tampa nejautrūs vaistams, dėl to infekcijas sunkiau gydyti, didėja ligų plitimo, sunkių ligos formų ir netgi mirties rizika. Dėl antimikrobinio atsparumo antibiotikai ir kiti antimikrobiniai vaistai tampa neefektyvūs sunkių infekcijų gydymui, todėl gydymas tampa neįmanomas.
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra didėjanti Europos ir viso pasaulio problema tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatos srityje bei augalininkystėje, dažnai vadinama „tyliąją pandemija“. Gydymo galimybės tampa ribotos ar menkos ir taip prastėja gyvenimo kokybė. Bakterijų atsparumas antimikrobiniams vaistams sukelia ekonomines pasekmes – didėja sveikatos priežiūrai skirtos išlaidos bei patiriami nuostoliai dėl sumažėjusio gydymo našumo.
Pasaulio sveikatos organizacija kviečia visus sektorius bendradarbiauti motyvuojant tikslingą antibiotikų vartojimą ir skatinant profilaktikos priemonių taikymą, išsaugant antimikrobinių vaistų efektyvumą ateities kartoms.
Antibiotikai skirti tik bakterinių infekcijų gydymui
Prasidėjus šaltajam metų laikui ir gripo sezonui, padidėja sergamumas gripu, COVID-19, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei antibiotikų suvartojimas. Todėl labai svarbu nepamiršti, kad:
- antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas;
- gripo, COVID-19 ligos ir peršalimo antibiotikai neveikia;
- antibiotikus gali paskirti tik gydytojas;
- antibiotikus reikia vartoti taip, kaip nurodė gydytojas;
- net jeigu pasijutote geriau, negalima nutraukti antibiotikų vartojimo.
